- siurbėjas
- siurbė́jas, -a smob. (1) DŽ1, siurbė̃jas, -à (2) K
1. kas traukia, čiulpia: Dirva gali būti įdirbta tik tada, kai bus ji gryna nuo piktžolių, ypač varpučio, to didžiausio mūsų dirvų siurbėjo rš. | prk.: Ir vis būsi tautos gyvybės siurbėjas, ne josios stiprintojas Vd.
2. L639 kas girkšnoja, geria: Vyno siurbėjau, tau akys šunies, o širdis tai kaip stirnos! HI.
◊ kraũjo (prãkaito) siurbė́jas išnaudotojas, svetimo darbo vaisių pasisavintojas: Varykim laukan iš Lietuvos visus darbininkų ir mažažemių kraujo siurbėjus rš. Nebėr jau buožės – prakaito siurbėjo kaime T.Tilv.
Dictionary of the Lithuanian Language.